pakiebti

pakiẽbti intr. sulysti, sumenkti, nusilpti: Jis visai pakiebo besirgdamas Mrj. Daug kiaulių, kad ir gerai šeriamos, pakiebsta Bgt. Tu po ligos pagulėk, atsigauk, o tai tik pakiẽbęs, vos paeini Mrj. Vargu šis arklys bus geras: toks pakiebęs Mrj. Tokio pakiebusio, kap tu, aš tik da nemačiau Ldvn. Jis jau seniai toks pakiẽbęs Šn. \ kiebti; pakiebti